mitas ar tiesa

Savižudybė visais laikais apgaubiama tam tikru paslaptingumu. O tai, kas nežinoma, dažnai gimdo klaidingas nuostatas ir įsitikinimus. Toliau pateikiami dažniausiai girdimi mitai ir faktai apie savižudybes.

mitas tiesa
Žmonės, kalbantys apie savižudybę, nesižudo. 8 iš 10 žmonių, prieš nusižudydami,
ne kartą užsimena, kalba arba rašo apie tai. Tai reikia priimti rimtai.
Jie siekia ne tik dėmesio – jie prašo pagalbos.
Savižudybės įvyksta be jokio išankstinio
perspėjimo.
Tyrimai rodo, kad žmonės, prieš nusižudydami, dažnai
įvairiais ženklais perspėja aplinkinius, ką ketina daryti. Kartais
žmonės, būdami labai pažeisti, rodo visai priešingus jausmus, negu iš
tikrųjų. Dažnai paaugliai slepia savo skausmą po agresyviu ir žiauriu
elgesiu. Jie rizikuoja arba elgiasi netinkamai, norėdami pakeisti situaciją
arba pabėgti nuo jos.
Savižudžiai tikrai norėjo numirti. Dauguma savižudžių nebuvo galutinai apsisprendę
dėl gyvenimo ar mirties.
Jei žmogus yra ‚savižudis“, tai jis
„savižudis“  visiems laikams.
Žmonėms, kurie galvoja apie savižudybę, galima
padėti.
Savižudybės dažnesnės tarp
turtingų žmonių – arba, priešingai, jos būdingos labai
nepasiturintiems žmonėms.
Savižudybė nėra nei turtingųjų, nei
vargšų  žmonių „liga“. Savižudybių pasitaiko visuose
visuomenės sluoksniuose.
Savižudybė yra paveldima. Savižudybė nėra paveldima.
Visi savižudžiai yra psichiškai nesveiki žmonės Tyrimai rodo, kad nors savižudis yra labai
nelaimingas, jis nebūtinai serga kokia nors psichine liga ar išgyvena krizę.
Kalbos apie savižudybę gali paskatinti dažniau
apie ją galvoti, paskatinti taip elgtis.
Kalbėjimas apie savižudybę neskatina žmogaus
aktyviems veiksmams. Priešingai, tai suteikia galimybę kalbėti apie savo
išgyvenimus su tuo, kuris galvoja arba bandė pakenkti sau.
Pagerėjimas po suicidinės krizės reiškia, kad
savižudybės rizikos nebėra.
Dažniausiai žmonės nusižudo per 3 pirmuosius
mėnesius nuo ,,pagerėjimo“ pradžios – tada, kai įgauna jėgų ir
ryžto nusižudyti.