svarbu žinoti

Lietuvoje kasmet išyra nemažai šeimų. Daugelyje jų auga vaikai. Nors tokia realybė nedžiugina, tačiau verta į šį reiškinį pažvelgti ne vien pro juodus akinius. Skyrybos – ne tik skausminga, bet ir vertinga patirtis. Ji gali padėti geriau pažinti kitus žmones ir santykius su jais. Galima išmokti kritiškiau pažvelgti į savo elgesį su tau brangiais žmonėmis ir nebekartoti senų klaidų. Arba, priešingai, galima geriau pajusti savo vertę ir išmokti save apginti nuo kitų nepagarbaus elgesio, smurto ir kitos neteisybės. Taigi skyrybos gali mus išmokyti tiek stiprybės, kantrybės, savarankiškumo, tiek ir didesnio jautrumo santykyje su savimi ir kitais.

Nerimauti dėl jūsų ir partnerio skyrybų poveikio jūsų vaikų raidai reikėtų saikingai. Atsiranda vis daugiau mokslinių tyrimų, atskleidžiančių, jog skyrybos toli gražu nebūtinai traumuoja kiekvieną vaiką. Svarbus ne tik pats skyrybų faktas, bet ir tai, kaip tėvai sugeba su tuo tvarkytis bei išmokti gyventi pasikeitusioje šeimoje. Jūsų noras ir pastangos padėti savo vaikams šiuo sunkiu laikotarpiu tikrai gali atnešti gerų rezultatų.

„...Viena išsituokusiųjų vaikų karta jau užaugo. Ačiū Dievui, jie yra abejingi, bet ne ciniški. Šie žmonės parodė nuostabų sugebėjimą keistis, atmesti baimes, išmokti pasitikėti mylimais asmenimis. Jie, nors ir patyrę tėvų skyrybas, nuoširdžiai trokšta pastovaus, ištikimo ryšio santuokoje ir gyvenime. Nė vienas, dalyvavęs tyrimuose per pastaruosius 25 metus, nemano, kad santuoka apskritai išnyks. Jie trokšta pastovumo ir geresnio gyvenimo savo vaikams, pripažįsta skyrybas kaip galimybę, bet vaikų labui – tik kaip patį paskutinį iš daugelio sprendimo būdų. Tie, kurių santuokos yra laimingos, jaučiasi labai dėkingi. Jie nori ne kartoti istoriją, bet ją perrašyti. Išsituokusiųjų vaikams vedybos reiškia sugebėjimą nugalėti baimę.“ (TheUnexpectedLegacyofDivorce, Judith S. Wallerstein ir kt., Hyperion – NewYork, 2000; 22-ojo skyriaus, „Išvados“, 294–316 psl. Santrauka).

Pastaruoju metu atliekami tyrimai, kaip tėvų atstūmimo reiškinį išgyvena patys tėvai, netekę galimybės bendrauti su savo vaikais, arba tais atvejais, kai tokia galimybė labai ribota.