ką galite padaryti patys?

Kiekvienam yra žmogiška ir gyvybiškai svarbu apsaugoti save nuo sunkių, krizinių išgyvenimų, ardančių ir griaunančių vidinį pasaulį. Kiekvienas žmogus individualiai ir asmeniškai išgyvena gyvenimo sunkumus, todėl svarbu atkreipti dėmesį į savo būseną, jausmus, mintis ir jų neignoruoti. Neverta skubėti – svarbu duoti laiko sau, jog galėtumėte pamažu grįžti į ankstesnį gyvenimą. Tam tikras situacijas gyvenime tiesiog reikia išbūti. Kuo labiau stengsitės save įtikinti, kad turite viską užmiršti, tuo sunkiau tai pavyks padaryti. Turite padėti sau tai ištverti. Normalu ir teisinga, jei po skyrybų žmogus jaučiasi piktas, pažemintas ir nuviltas. Džiugu ir pagirtina, jei jis gali tai pripažinti sau ir kitiems. Nepamiršti savęs skyrybų proceso metu nėra paprasta ir lengva, nes tuo pačiu metu reikia rūpintis ir vaikais, jų gerove, įvairiais teisiniais ir socialiniais skyrybų aspektais, o emocinė būklė tampa nebe tokia svarbi, ji apleidžiama. Užtikrinus stabilią ir saugią paties savijautą, atsiranda didesnė tikimybė, kad ir vaikai skyrybas išgyvens lengviau.

Nors ir retai, bet vis dėlto pasitaiko, kad skyrybos visuomenėje tampa tema, kuria draudžiama ar vengiama kalbėti, ar bent jau vengiama ją plėtoti. Gal todėl, kad skyrybos sukelia nemažai neigiamų pasekmių tiek vaikams, tiek skyrybas išgyvenančiai porai. Jos sukelia be galo daug finansinių, socialinių nepatogumų, verčiančių įsipareigoti, planuoti ir taupyti. Vertėtų kalbėti apie tai, kas sunku, ką jauti, ką mąstai, kas neduoda ramybės, arba, priešingai, suteikia be galo daug džiaugsmo bei ramybės. Svarbu ir naudinga išleisti iš savęs visas tiek teigiamas, tiek neigiamas mintis. Šiuo atveju gali pagelbėti šeimos nariai, draugai, kolegos ir net vaikai. Pasidalijus mintimis su vaikais, didėja tikimybė, kad ir jie sugebės jums atsiverti bei atskleisti, kas dedasi jų mažame, trapiame pasaulėlyje. Tuo pačiu tai skatins vaikų pasitikėjimą savimi ir aplinkiniais. Svarbu nepamiršti, kad beveik suaugęs jūsų sūnus ar dukra tebėra paauglys, todėl reikia būti atsargiems renkant jam tariamus žodžius ir pateikiamus faktus. Taip pat nesielkite su vaiku lyg su suaugusiu draugu, išliedami jam savo rūpesčius.

Jei per sunku mintis ir jausmus išsakyti kitam žmogui, galima pabandyti rašyti dienoraštį. Tai yra paaugliškas, bet išties prasmingas darbas.

Galite pradėti nuo gyvenamosios vietos (jei po skyrybų likote gyventi toje pačioje vietoje kaip gyvenote iki skyrybų) pokyčių organizavimo, pavyzdžiui, atlikite nors minimalius remonto darbus, perstatykite baldus, pakeiskite asmeninių daiktų buvimo vietą, t. y. susikurkite sau naują ir saugią aplinką, kurioje pradėsite naują gyvenimo etapą.

Tai pat ilga kelionė ar trumpa išvyka vienam ar su draugu gali suteikti naujų jėgų, minčių, kad pasaulis sukasi kaip sukęsis, o jūs sukatės kartu su juo. Įgyvendinus seniai pamirštas svajones, atsirastų prasmės jausmas ir jėgų, žengiant į naują pasaulį.

Po skyrybų pasikeičia didžioji dalis dienos veiklos. Su buvusiu sutuoktiniu reikia derinti vaikų priežiūrą, laisvalaikio praleidimą ir pan. Taigi keičiasi tiek sutuoktinių, tiek jų vaikų rutina. Svarbu iš naujo susiplanuoti dienos, savaitės bei mėnesio darbus, suteiksiančius jums ir jūsų vaikams daugiau stabilumo ir aiškumo.

Nors skyrybos išbalansuoja ne tik dienotvarkę, bet ir emocinį žmogaus gyvenimą, svarbu susitelkti ties teigiamais gyvenimo aspektais. Jei anksčiau stigo laiko pasirūpinti savo išvaizda, svajonėmis, vidiniu pasauliu, karjera, sportu, interesais, tai dabar galite tam skirti daugiau laiko ir jėgų. Knygų skaitymas, filmų peržiūra, sportas ir kt. nauja ar užmiršta veikla gali jus šiek tiek emociškai atitraukti nuo skyrybų proceso ar jo pasekmių. Jūsų mėgstama veikla ir šalia esantys žmonės gali padėti sukurti erdvę, kurioje jūs išgyvensite skausmą, kol jis pamažu atlėgs. Daugelis žmonių, patyrusių skaudžias skyrybas, baiminasi naujų santykių, nes nenori būti vėl įskaudinti. Iš karto po skyrybų neturite dairytis naujo partnerio. Vienatvės nevertėtų bijoti. Būtų tikslingiau konstruktyviai ją išnaudoti. Toks gyvenimas padėtų suprasti, ko iš tikrųjų norite ir tikitės, ko baiminatės ir siekiate. Tai laikas, kurį išbuvę, galėsite vėl pasijausti saugūs. Žinoma, skyrybas ir visus jas lydinčius neigiamus jausmus reikia išgyventi, todėl nei intensyvios linksmybės, nei bandymai įvairiomis priemonėmis jas užmiršti nebus veiksmingi. Tik išgyvenę visus jausmus, baimes ir lūkesčius, galėsite pamažu grįžti į gyvenimo ritmą ir plėsti  pažįstamų ratą. Laikas po skyrybų – puiki galimybė išmokti gyventi sau, sužinoti naujai atsiveriančias galimybes, tapti nepriklausomu žmogumi.

Sunku įsivaizduoti tokį gyvenimą, kuriame galėtume laisvai pradėti ir nutraukti santykius, nejausdami kaltės, pykčio, pažeminimo ar kitų nemalonių jausmų. Išsiskyrimo skausmas nėra beprasmis. Tai yra be galo svarbus momentas, kada atsisveikiname ne tik su prarastu žmogumi, bet ir su savo paties dalimi, kurią prarandame artimam žmogui išėjus. Svarbu į išsiskyrimą ir santuokos duotas vertybes sugebėti pažiūrėti teigiamai ir suvokti, kad anksčiau ar vėliau gijimo procesas prasidės. Išsiskyrimo patirtis nenueis veltui ir galbūt net padės jums ateityje geriau atpažinti, suprasti ir įvertinti savo ir šalia jūsų esančio žmogaus jausmus. Skausmingas praradimas, šiuo atveju skyrybos, yra galimybė išplėsti save ir savo pasaulį, tobulėti, emociškai ir dvasiškai sustiprėti, geriau pažinti save, pasidžiaugti smulkmenomis, ugdyti tas savybes, kurios santuokos metu buvo užgniaužtos. Jei žmogus geba emociškai pasveikti, vadinasi, ištikusi bėda jo nesužlugdė, o padarė išmintingesnį, atvėrė kūrybines galias ir paruošė naujam įspūdžių kupinam gyvenimui.